Daugiau kaip pusmetis šalyje veikia kompensavimo įsigijus mažai taršų automobilį tvarka. Nutaręs įsigyti pagamintą ne anksčiau nei 2013 metais ir išskiriantį į aplinką ne daugiau nei 130 g/km CO2 automobilį ir utilizavęs savo turimą taršų automobilį, šalies gyventojas iš valstybės gauna 1000 Eur kompensaciją.
Praėjusiame numeryje „Širvintų kraštas” rašė, kad nuo šios savaitės pradžios skirtinga kompensacija mokama ir gyventojams, kurie perka kitas mažai taršias ar ekologiškas transporto priemones – dviračius, paspirtukus, motorolerius ir pan. Tiesa, tam, kad gauti priklausančią kompensaciją, reikia utilizuoti turimą seną automobilį. O jie Lietuvoje, tuo pačiu ir Širvintų rajone, sudaro nemažą asmeninių transporto priemonių parko dalį. Balandžio 1-osios duomenimis, mūsų gyventojai iš viso buvo įregistravę beveik 8,6 tūkst. keleivinių M1 klasės automobilių. Faktiškai didžioji dauguma šių savininkų turi poreikį ar bent galimybę pasinaudoti šia tvarka.
Apie tai, kodėl senų automobilių savininkai neskuba ar neketina pasikeisti transporto priemonę užsiminėme praėjusiame numeryje. Šįkart pažvelgsime į realybę, su kuria susiduria utilizuoti automobilius nutarę savininkai ir supirkėjai.
Dalį pinigėlių – tvarkytojui
Laikraščiuose ir internete galima rasti daug skelbimų apie automobilių supirkimą. Viešojoje erdvėje tvirtinama, kad kai kurie supirkėjai tai daro nelegaliai ir susidariusias nupirktų automobilių atliekas tvarko pažeisdami nustatytus reikalavimus. Aplinkos apsaugos instituto 2018 metais atliktas Transporto priemonių rinkos ir jų atliekų tvarkymo sistemos vertinimo tyrimas atskleidė, kad kasmet Lietuvoje susidaro apie 130 tūkst. eksploatuoti netinkamų transporto priemonių, iš kurių net 82 proc. (!) išardoma neteisėtai. Todėl miškuose ar nuošaliose vietose, kartais net prie konteinerių galima aptikti tų automobilių likučių – tarp perdirbėjų paklausos neturinčių sėdynių, gumos ir stiklo, tekstilės atliekų. Iš nupirkto automobilio išėmę paklausias detales, o kitus metalinius mazgus ir patį kėbulą pardavę į metalo laužą, nelegalūs supirkėjai naftos produktais užterštais ir kitais likučiais tiesiog atsikrato, taip teršdami gruntą, vandenį.
Tuo tarpu legaliems automobilių supirkėjams taikomi griežti reikalavimai, jų veikla kontroliuojama, pagal nupirktų automobilių kiekį skaičiuojama, kiek teoriškai turėjo susidaryti nenaudingų atliekų, kur jos iškeliavo.
Neišlaidaudamas atliekų sutvarkymui, nemokėdamas jokių mokesčių, nelegalus supirkėjas siūlosi sumokėti šiek tiek daugiau, o automobilių savininkai tuo susigundo, negalvodami nei apie tolesnį atliekų likimą, nei teisėtą savo transporto priemonės išregistravimą.
– Buvo, kai dalį automobilių atliekų galėdavome atiduoti nemokamai šių atliekų tvarkytojams, o jiems tai buvo kompensuojama. Jau kuris laikas faktiškai už visų susidariusių atliekų išvežimą ir sutvarkymą turime mokėti tai užsiimančioms įmonėms. Šios sąnaudos, žinoma, dengiamos iš gyventojo nuperkamo automobilio sąskaita, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijai priklausančios UAB „Dovydo transportas” vadovė Marija Gudonienė.
Senų automobilių detalių niekam nebereikia
UAB „Dovydo transportas” – vienintelė rajone veikianti įmonė, esanti minėtos asociacijos narė. Įmonė superka automobilius, juos išardo, o susidariusias naudingas ir nenaudingas atliekas perduota tvarkytojams.
Turbūt visi sutiks, kad automobilių supirkimas yra verslas, o verslui būtina sąlyga yra nauda. Iš esmės, automobiliai perkami dėl dviejų pagrindinių priežasčių – metalo laužo ir naudoti dar tinkamų detalių.
– Laikai, kai bet kuri automobilio detalė tiko pakartotiniam naudojimui, praėjo. Šiandien senesnių kaip 2000 metų automobilių detalių faktiškai nebeįmanoma parduoti, nes nelikę jų paklausos. O didelė dalis utilizuojamų automobilių būtent tokie ir yra – pagaminti praėjusio amžiaus pabaigoje, – sako Marija Gudonienė.
Žinia, Dovanų karalius dabar vos bekvėpuoja. Anot UAB „Dovydo transportas” vadovės, dalis pageidaujamų utilizuoti automobilių jų savininkų jau būna iškomplektuoti. Mazgai ir detalės, kuriuos dar būtų galima pakartotinai naudoti, jau išimti, tinkamos padangos pakeistos į nebetinkamas, akumuliatorių ir papildomos įrangos nėra. Faktiškai tai – tik tepaluotas metalo laužas su stiklais ir niekam netinkančiais ratais, automobilio skeletas. Būna, kad pabandžius jį užsitempti ant tralo, automobilis pabyra rūdimis. Tai jau net ne metalo laužas, o niekam nebetinkami trūnėsiai.
– Tiksliai neskaičiuojame, kiek tokių beverčių automobilių mums siūloma nupirkti, bet drąsiai pasakysiu, kad trečdalis tai tikrai, – tvirtina Marija Gudonienė.
Iš pokalbio su UAB „Dovydo transportas” vadove Marija Gudoniene aiškėja, kad kiekvienas žmogus pagaliau turi įsisąmoninti, jog tokiais atvejais parduoda ne automobilį, o tik geriausiu atveju – metalo laužą.
Šaltinis: laikraštis „Širvintų kraštas“