Principinė baterijų gamintojų ir importuotojų pareigų vykdymo schema
Teisės aktų reikalavimai
Naujai įsigaliojusiame Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente (ES) 2023/1542 dėl baterijų ir baterijų atliekų (toliau – Baterijų reglamentas) nustatyta, kad nešiojamųjų baterijų, mažųjų transporto priemonių baterijų (toliau – Baterijos) gamintojai arba gamintojo atsakomybę perimančios organizacijos (kolektyviai) privalo sukurti, eksploatuoti ir finansuoti Baterijų atliekų tvarkymo sistemą, kurioje:
1. Nemokamai, visoje Lietuvoje iš galutinių naudotojų būtų surinktos Baterijų atliekos.
2. Užtikrinama, kad Baterijų atliekų priėmimo ir surinkimo sistema būtų sudaryta iš surinkimo punktų, sukurtų (įrengtų):
a) baterijų platinimo vietose;
b) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įrenginiuose;
c) elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimo įrenginiuose;
d) kitose, savanoriškose ar valdžios institucijų vietose.
3. Baterijų atliekų priėmimo ir surinkimo punktai apimtų visą Lietuvos teritoriją, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankį, numatomą Baterijų atliekų kiekį, taip pat prieinamumą ir artumą galutiniams naudotojams.
4. Pasiekiamos ir tvariai išlaikomos bent šios nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo tikslinės normos:
a) ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. – 45 %;
b) ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. – 63 %;
c) ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. – 73 %.
5. Pasiekiamos ir tvariai išlaikomos bent šios mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo tikslinės normos:
a) ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. – 51 %.;
b) ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d. – 61 %.
6. Kuriami mažųjų transporto priemonių baterijų surinkimo punktai, turintys atskiram mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimui tinkamą surinkimo infrastruktūrą, atitinkančią taikytinus saugos reikalavimus. Mažųjų transporto priemonių baterijų atliekoms surinkti ir laikinai saugoti surinkimo punktuose skirti konteineriai turi būti tinkami, pagaminti atsižvelgiant į mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų, numatomų surinkti tuose surinkimo punktuose, kiekį ir pavojingumą.
8. Surinkimo punktuose priimtos Baterijų atliekos surenkamos tokiu dažnumu, kuris yra proporcingas pagal aprėpiamą teritoriją ir nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo punktuose įprastai priimamų Baterijų atliekų kiekiui ir pavojingumui.
9. Surenkamos Baterijų atliekos, pašalintos iš elektros elektroninės įrangos atliekų, tokiu dažnumu, kuris būtų proporcingas Baterijų atliekų kiekiui ir pavojingumui.
10. Užtikrinama, kad iš Baterijų atliekų surinkimo punktuose surinktos ir iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų pašalintos Baterijų atliekos būtų apdorotos leidimą turinčiame Baterijų atliekų tvarkymo įrenginyje.
11. Visos Baterijų atliekos, perduotos leidimą turintiems apdorojimo įrenginiams, būtų paruoštos pakartotiniam naudojimui, paruoštos paskirties keitimui arba perdirbimui. Užtikrinama, kad perdirbimu būtų pasiektos perdirbimo veiksmingumo ir medžiagų regeneravimo tikslinės normos.
12. Privaloma turėti garantiją, skirtą išlaidoms, susijusioms su atliekų tvarkymo operacijomis, kurias turi vykdyti gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, jei nevykdomos didesnės gamintojo atsakomybės pareigos, be kita ko, veiklos nutraukimo visam laikui arba nemokumo atveju, padengti.
13. Šviečiama ir informuojama visuomenė.
Baterijų reglamente nurodyta, kad gamintojas – fizinis gamintojas, importuotojas ar platintojas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris, nepriklausomai nuo pardavimo būdo, įskaitant ir nuotolinės prekybos sutartis pirmą kartą tos valstybės narės teritorijoje tiekia Baterijas.
Kolektyvinis teisės aktų reikalavimų įgyvendinimas
Siekiant mažiausiais kaštais ir efektyviausiai užtikrinti Baterijų reglamente nustatytų pareigų įvykdymą, bendradarbiaujant Gamintojų ir importuotojų asociacijai ir Autogamintojų ir importuotojų asociacijai yra kuriama, visą Lietuvą apimanti Baterijų atliekų tvarkymo sistema, kurioje:
1. Nemokamai, visoje Lietuvoje iš galutinių naudotojų surenkamos Baterijų atliekos.
2. Užtikrinama, kad Baterijų atliekų priėmimo ir surinkimo sistema būtų sudaryta iš surinkimo punktų, sukurtų (įrengtų):
a) baterijų platinimo vietose;
b) eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įrenginiuose;
c) elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimo įrenginiuose;
d) kitose, savanoriškose ar valdžios institucijų vietose.
3. Baterijų atliekų priėmimo ir surinkimo punktai apima visą Lietuvos teritoriją, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir tankį, numatomą Baterijų atliekų kiekį, taip pat prieinamumą ir artumą galutiniams naudotojams. Įrengta ir eksploatuojama daugiau kaip 5000 nešiojamųjų baterijų priėmimo ir surinkimo vietų visoje Lietuvoje.
4. Pasiektos ir išlaikomos šios nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo tikslinės normos:
a) ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. – 45 %;
b) ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. – 63 %;
c) ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. – 73 %.
5. Bus pasiektos ir tvariai išlaikytos šios mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimo tikslinės normos:
a) ne vėliau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. – 51 %.;
b) ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio 31 d. – 61 %.
6. Kuriami mažųjų transporto priemonių baterijų surinkimo punktai, turintys atskiram mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų surinkimui tinkamą surinkimo infrastruktūrą, atitinkančią taikytinus saugos reikalavimus. Mažųjų transporto priemonių baterijų atliekoms surinkti ir laikinai saugoti surinkimo punktuose skirti konteineriai bus tinkami, pagaminti atsižvelgiant į mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų, numatomų surinkti tuose surinkimo punktuose, kiekį ir pavojingumą. Pirmuoju etapu planuojama įrengti iki 70 specialių mažųjų transporto priemonių baterijų atliekų priėmimo vietų visoje Lietuvoje.
8. Surinkimo punktuose priimtos Baterijų atliekos surenkamos tokiu dažnumu, kuris yra proporcingas pagal aprėpiamą teritoriją ir nešiojamųjų baterijų atliekų surinkimo punktuose įprastai priimamų Baterijų atliekų kiekiui ir pavojingumui.
9. Surenkamos Baterijų atliekos, pašalintos iš elektros elektroninės įrangos atliekų, tokiu dažnumu, kuris būtų proporcingas Baterijų atliekų kiekiui ir pavojingumui.
10. Užtikrinama, kad iš Baterijų atliekų surinkimo punktuose surinktos ir iš elektros ir elektroninės įrangos atliekų pašalintos Baterijų atliekos būtų apdorotos leidimą turinčiame Baterijų atliekų tvarkymo įrenginyje.
11. Užtikrinama, kad visos Baterijų atliekos, būtų perduotos leidimą turintiems apdorojimo įrenginiams, būtų paruoštos pakartotiniam naudojimui, paruoštos paskirties keitimui arba perdirbimui. Taip pat užtikrinama, kad perdirbimu būtų pasiektos perdirbimo veiksmingumo ir medžiagų regeneravimo tikslinės normos.
12. Baterijų atliekų tvarkymo organizavimo veikla ir gamintojams nustatytų užduočių įvykdymas užtikrinamas garantijomis. Yra gautos ir atsakingai institucijai pateiktos finansinės garantijos, skirtos išlaidoms, susijusioms su atliekų tvarkymo operacijomis, kurias turi vykdyti gamintojas arba gamintojo atsakomybę perimanti organizacija, jei nevykdomos didesnės gamintojo atsakomybės pareigos, be kita ko, veiklos nutraukimo visam laikui arba nemokumo atveju, padengti.
13. Šviečiama ir informuojama visuomenė.
Kaip praktikoje yra įgyvendinimas ir kaip veikia Baterijų gamintojų atsakomybės principas?
Asmuo, kuris pirmą kartą parduoda Bateriją (įmontuotą į kitą gaminį ar atskirai) privalo organizuoti ir finansuoti Baterijų atliekų tvarkymą (pavesti tai vykdyti licencijuotai organizacijai). Baterijų atliekų tvarkymo organizavimo kaštai įtraukiami į veiklos vykdymo išlaidas. Šių išlaidų dydis tiesiogiai priklauso nuo ES ir nacionaliniuose teisės aktuose nustatytų pareigų ir reikalavimų apimties.
Pats principas veikia taip – vartotojas, įsigydamas Bateriją, susimoka už jo turimų arba ateityje susidarančių Baterijų atliekų sutvarkymą. Tai yra, bet kur Lietuvoje gyvenantis žmogus ar veiklą vykdanti įmonė gali patogiai ir nemokamai priduoti Baterijų atliekas. Kadangi nebereikia mokėti už Baterijų atliekų pridavimą, o pridavimas patogus (arti namų), panaikinama priežastis šioms atliekoms patekti į aplinką, kitų atliekų srautus, sukelti gaisrus ir pan. Kita labai svarbi šio principo nauda yra ekonominė. Kadangi, priduoti Baterijų atliekas gyventojams ir verslui nebekainuoja ir yra patogu, labai ženkliai padidėja surenkamų atliekų kiekis, o tai sudaro galimybes surinkti, perdirbti ar kitaip panaudoti Baterijų atliekas, atgauti vertingas žaliavas (pvz. litį, kobaltą, nikelį, kadmį ir pan.), vystyti technologijas, kurti darbo vietas ir naujus produktus, prisidėti prie Lietuvos BVP augimo.
Pavyzdžiui. Pirmą kartą Lietuvoje parduodamas elektrinis dantų šepetėlis, kurio įmontuota ličio baterija sveria 22 gramus, arba parduodama AA tipo neįkraunama baterija atskirai, kuri irgi sveria 22 gramus. Tarkim, tvarkymo organizavimo tarifas yra 2287 EUR už parduotą nešiojamųjų baterijų toną, tai tvarkymo organizavimo kaina sudarytų 0,05 EUR už šią parduotą Bateriją. Tai reiškia, kad šiai ar kitai Baterijai tapus atlieka pas fizinį ar juridinį asmenį pridavimas bus patogus ir nemokamas. Taip galutiniame rezultate užtikrinamas pigiausias, efektyvus ir tinkamas Baterijų atliekų sutvarkymas.
Kaip apskaičiuojamas ir nuo ko priklauso kolektyvinėje Baterijų tvarkymo sistemoje nariams taikomas tarifas?
Kolektyviai įgyvendinant Baterijų gamintojų ir importuotojų pareigas taikomas gaminių atliekų tvarkymo organizavimo tarifas susideda iš atliekų tvarkymui skirtos dalies ir visuomenės informavimui ir švietimui skirtos dalies, kuri privalo būti ne mažesnė negu 3%, skaičiuojant nuo visų organizacijos išlaidų.
Beveik visos lėšos yra skiriamos Baterijų atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimui, baterijų atliekų surinkimo tikslinių normų pasiekimui ir surinktų atliekų tinkamam sutvarkymui, t.y. organizuojamas ir finansuojamas visoje Lietuvoje susidarančių Baterijų atliekų surinkimas, vežimas, perdirbimas ar kitoks naudojimas.
Visuomenės informavimui ir švietimui skiriama tarifo dalis naudojama gamintojų ir importuotojų, gyventojų, įmonių, atliekų tvarkytojų informavimui ir švietimui. Administravimo dedamoji naudojama Baterijų atliekų tvarkymo sistemos administravimui (tūkstančių specialių priėmimo vietų steigimas ir eksploatavimas, bendradarbiavimas su platintojais, elektros ir elektroninės įrangos atliekų ir eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įrenginių operatoriais, sutarčių sudarymas, atliekų išvežimo, perdirbimo ar kitokio naudojimo koordinavimas, įrodančių dokumentų gavimas ir pan.), privalomųjų veiklos dokumentų (planų, programų, ataskaitų, auditų) parengimas ir pateikimas, veiklos užtikrinimui būtino banko garantijos ar laidavimo draudimo gavimas, narių pateikiamų duomenų surinkimui ir apdorojimui, finansinių dokumentų išrašymui ir pan.
Atliekų tvarkymo organizavimo tarifo dydis labiausiai priklauso nuo Baterijų reglamente nustatytų baterijų atliekų surinkimo tikslinių normų bei kolektyvinėje atliekų tvarkymo sistemoje dalyvaujančių gamintojų ir importuotojų skaičiaus, nes tvarkomos visoje Lietuvoje susidarančios atliekos, o išlaidos dalinamos proporcingai, visiems pareigą vykdantiems, gamintojams ir importuotojams.
