Trys gamtai svarbios dienos: kaip kiekvienas gali prisidėti prie švarios Žemės, miškų ir vandens išsaugojimo

Šią savaitę gamtos mylėtojai visame pasaulyje mini tris svarbias aplinkosauginių iniciatyvų datas, kurios simboliškai seka viena po kitos – kovo 20-ąją Pasaulinę Žemės dieną, kovo 21-ąją Tarptautinę miškų dieną ir kovo 22-ąją Pasaulinę vandens dieną. Šios dienos atspindi mūsų planetos gamtos išteklių ir ekosistemų svarbą, o kad galėtume mėgautis kuo švaresne aplinka, specialistės primena, kas labiausiai ją teršia ir kaip nuo to apsisaugoti.

Kaip tirpstantis sniegas padidina automobilių alyvos atliekų keliamą grėsmę aplinkai ir sveikatai

Artėjant pavasariui vairuotojai pradeda planuoti automobilių paruošimo šiltajam sezonui darbus. Vienas iš jų – alyvos keitimas. Aplinkosaugininkai primena, kad keisti tepalus reikia atsakingai, nes alyvos atliekos – vienas didžiausių taršos šaltinių. Be to, šylant orams ir pradėjus tirpti sniegui bei ledui, padidėja naudotos alyvos ir kitų naftos produktų patekimo į gruntinį ir paviršinį vandenį rizika, ypač jei šios atliekos nėra tvarkomos atsakingai.

Automobilių, kurių leidimas dalyvauti eisme sustabdytas, statistika: galimybės šešėliui ir nevaldoma aplinkos tarša

Beveik pusė milijono transporto priemonių popieriuje egzistuoja, bet eisme nedalyvauja: kas slypi už šio skaičiaus? Seni, techniškai netvarkingi, nebevažiuojantys ir likimo valiai palikti automobiliai sukelia kur kas daugiau problemų nei tik užimtos stovėjimo vietos ir aplinkos tarša. Aplinkos apsaugos instituto atlikta analizė rodo, kad neegzistuojant realiai atsakomybei už atitarnavusius automobilius, Lietuvoje susidaro sąlygos nelegaliam jų ardymui, o tai lemia šešėlinę ekonomiką ir dar didesnę aplinkos taršą.

Vėl skirs kompensacijas legaliai sunaikinusiems senus automobilius: ar bus ilgalaikis efektas?

Planuojantiesiems pirkti elektromobilį, mažiau taršų automobilį, elektrinį paspirtuką ar pan., metai prasidėjo pozityvia žinia – paskelbta, kad tokį įsigiję ir seną automobilį sunaikinti atidavę nuo sausio 16-osios vėl galės kreiptis dėl kompensacijos. Gamtosaugininkai džiaugiasi, kad ši priemonė vėl pagyvins eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) surinkimo ir perdirbimo rodiklius. Tačiau viliasi, kad gyventojams ilgainiui susiformuos įprotis atliekomis tinkamai rūpintis ir be kompensacijų ar kitokių paskatų.

Klimato kaita – galingas rizikos daugiklis: kodėl tai turi būti svarbu ir verslui, ir vartotojams?

Augant pasaulio gyventojų skaičiui, mažėjant vandens ir kitų gamtinių išteklių, klimato kaita gali paskatinti sparčius ir radikalius struktūrinius pokyčius paveiktų šalių demografijoje, ekonomikoje bei vidaus ir išorės politikoje. Todėl sprendžiant problemas, su kuriomis dėl klimato kaitos susiduria visas pasaulis, ypač svarbu mažinti CO2 emisijas energetikos, transporto, žemės ūkio ir pramonės sektoriuose, kur jų susidaro daugiausia ir kuo plačiau visą visuomenę informuoti apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo būtinybę bei pristatyti kuo daugiau galimybių, kaip prie to prisidėti ir netgi gauti naudos.

Snieguota žiema primena senas bėdas – ką daryti su vietą užimančiais nebevažiuojančiais automobiliais?

Lietuvą užklojus storokam sniego sluoksniui, išryškėjo įsisenėjusi problema – taip reikalingas stovėjimo vietas kiemuose, pakelėse ir įvairiose aikštelėse užimantys be priežiūros palikti automobiliai. Gyventojus labiausiai piktina, kad tokios transporto priemonės be reikalo užima vietas, kuriose būtų galima palikti važiuojančius automobilius, trukdo valyti sniegą, manevruoti, praeiti. Aplinkosaugos specialistai nerimauja dar ir dėl kenksmingų medžiagų, kurios iš tokių neprižiūrimų, dažniausiai mechaniškai pažeistų automobilių gali pasklisti į aplinką ir primena, kur kreiptis, jei tokia transporto priemonė riogso jūsų kieme bei kaip išsirinkti specialistus, kurie nebereikalingų automobilių dalių, pavyzdžiui, padangų, filtrų ar amortizatorių, kurie taip pat teršia gamtą, neišmestų kur nors miškelyje.

Ruošiame automobilį rudeniui: ką svarbu patikrinti ir pakeisti

Po vasaros atostogų, pramogų ir kelionių rudenį pilnu pajėgumu grįžtame į darbus ir rutiną. Tamsėjantys vakarai, nukritę lapai, vėstantis oras, lietus ir rūkas gali atnešti naujų iššūkių vairuotojams. Kad su jais susidoroti būtų paprasčiau, rekomenduojama prieš šaltąjį sezoną atlikti profilaktinę automobilio apžiūrą ir paruošti jį rudens kelionėms, kurios kartais būna ne ką mažiau intensyvios nei vasarą. Tad ką svarbu žinoti apie skirtingas automobilių dalis ir automobilių skysčius?

Akumuliatorius. Ši detalė vidutiniškai tarnauja 4-5 metus. Kai akumuliatorius baigia išsikrauti ar pasensta, automobilis sunkiau užvedamas, gali prigesti lempos. Dauguma mano, kad akumuliatorių sekina didelis šaltis, tačiau iš tiesų jį iškrauti gali ir didelis karštis. Optimali lauko temperatūra akumuliatoriui yra apie 20 laipsnių šilumos. Kitas indikatorius, kad akumuliatoriaus galiojimo laikas eina į pabaigą, gali būti jo išvaizda: purvas, drėgmė, oksidacijos paveiktos dalys. Todėl po karštos vasaros verta nuvykti pas specialistus ir patikrinti akumuliatoriaus būklę – talpą, paleidimo srovės dydį, įtampą.

Amortizatoriai. Kuo daugiau ir manevringiau važinėjate, tuo labiau amortizatoriai dėvisi. Nuo amortizatorių labai priklauso kelionės saugumas, o jeigu jie veikia netinkamai, automobilis pradeda riedėti nestabiliai, siūbuoti, gali labiau dėvėtis padangos ir pakaba, pailgėti stabdymo kelias. Tad jei pastebite, kad važiavimo kokybė pasikeitė, jaučiate svyravimus, vibraciją, pastebite, kad nevienodai dėvisi padangos arba kad yra tepalo pratekėjimo žymių, patartina užsiregistruoti amortizatorių patikrai.

Stabdžiai. Gerai veikiantys stabdžiai – būtinas saugių kelionių elementas. Jeigu stabdant girdite cypimą arba stabdymo kelias yra pailgėjęs, vertėtų patikrinti stabdžių trinkeles. Jeigu stabdant jaučiate pedalo arba vairo vibravimą, reikėtų patikrinti stabdžių diskus ir būgnus. Jeigu stabdžių pedalą darosi sunku numinti, būtina patikrinti stabdžių stiprintuvą, cilindrus arba hidraulinę sistemą. Suprastėjusią stabdymo kokybę gali lemti ir stabdžių skysčio trūkumas. Bet kokie kiti su stabdymu susiję pokyčiai taip pat yra rimtas signalas apsilankyti autoservise.

Žibintai. Tamsesni rudens rytai ir vakarai, rūkas bei lietus apsunkina matomumą kelyje. Todėl pasibaigus vasarai patartina pasitikrinti, ar visi automobilio žibintai veikia ir ar jie yra tinkamai sureguliuoti.

Padangos. Kai kurie vairuotojai vis dar mano, kad slidžiausia kelio danga būna žiema. Tačiau lyjant arba ant kelio prikritus medžių lapų, ypač šlapių, stabdyti gali būti taip pat slidu, kaip ir važiuojant apsnigtu ar apledijusiu keliu. Todėl artėjant šaltajam metų laikui reikėtų įsitikinti, kad jūsų automobilio padangos nėra per daug nusidėvėjusios, reikalavimus atitinka padangų slėgis, protektoriaus gylis. Taip pat rekomenduojama atlikti ratų suvedimą ir patikrinti atsarginio rato būklę.

Valytuvai. Net jei įjungti valytuvus jums prireikia gana retai, vidutinė kokybiško jų veikimo trukmė yra nuo pusės iki vienų metų. Valytuvų gumą gali neigiamai paveikti sausas ir karštas oras, todėl vasaros pabaigoje verta apžiūrėti valytuvus ir patikrinti, ar jie gerai priglunda prie stiklo. Jeigu ne arba jeigu įjungus girdisi girgždėjimas, stiklas nuvalomas prastai – metas pirkti naujus valytuvus.

Kilimėliai. Atėjus rudeniui ir artėjant žiemai patariama atsisakyti iš tekstilės pagamintų kilimėlių ir verčiau naudoti guminius. Guminiai kilimėliai geriau apsaugo automobilio saloną nuo vandens ir purvo, jie nesugeria drėgmės, todėl sumažėja rizika, kad ims rūdyti kėbulas.

Skysčiai. Atšalus orams įsitikinkite, kad automobilyje neužsiliko vasarinio langų plovimo skysčio. Taip pat reikėtų pasirūpinti aušinimo skysčiu, vairo stiprintuvo skysčiu, alyva. Jeigu alyvos keitimo laikas yra numatytas žiemą, geriau jį paankstinti ir tepalus pasikeisti dar rudenį.

Autoservisų vaidmuo gamtos apsaugos srityje

Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė atkreipia dėmesį, kad po transporto priemonių apžiūros ir remonto darbų susidaro daug įvairių atliekų, tarp kurių yra ir pavojingų, todėl būtina pasirūpinti tinkamu jų sutvarkymu bei pataria, kaip prie to prisidėti gali autoservisų klientai.

„Autoservisuose daugiausiai susidaro atitarnavusių padangų, panaudotos alyvos ir jos talpų, taip pat filtrų, amortizatorių, akumuliatorių, stabdžių kaladėlių atliekų. Netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką atitarnavę amortizatoriai, akumuliatoriai, kuro ir tepalo filtrai tampa itin dideliu taršos šaltiniu. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokios kenksmingos medžiagos. Todėl visos šios pavojingos atliekos turi patekti pas teisėtus atliekų tvarkytojus. Automobilių priežiūros specialistams tai kainuoja, todėl kai kurie susigundo sistemą apeiti, tad patariame rinktis tuos specialistus, kurie neslepia savo veiklos apimčių ir yra savo veiklą deklaravę aplinkosaugai“, – teigia A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Pasitikrinti, ar autoservisas, kurio paslaugomis naudojatės, yra deklaravęs savo veiklą aplinkosaugai galima puslapyje: https://atliekos.lt/autoservisai/.

Paaiškino, kaip galime sutaupyti vertingų išteklių

A. Pakštaitė-Marcinkienė akcentavo, kad automobilių atliekas perduoti teisėtiems tvarkytojams būtina ne tik todėl, kad išvengtume taršos, bet ir tam, kad sutaupytume išteklių.

„Pagal aukščiausius standartus veikiantys atliekų tvarkytojai gali pakartotinai panaudoti automobilių kėbulo dalis, variklius ir jų dalis, žibintus, veidrodžius, ratlankius, pavarų dėžes, radiatorius, salono ir kitas dalis. Aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, metalas naudojamas pakartotinai, o perdirbti alyvą galima neribotą kiekį kartų. Tad svarbiausia rinktis tokius automobilių priežiūros ir remonto specialistus, kurie nenusispjauna į aplinkosaugą ir visas atliekas perduoda teisėtiems atliekų tvarkytojams. Kuo daugiau atliekų bus surinkta, tuo mažiau bus teršiama aplinka, o atliekas perdirbant dar ir taupomi vertingi ištekliai“, – sakė A. Pakštaitė-Marcinkienė.

GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.

Tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur kreiptis dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių pridavimo legaliems automobilių ardytojams bei pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas neeksploatuojamas transporto priemones bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.

Nuotrauka – canva.com.

Jei teisės aktai nepriverčia, privers klientai: apklausa rodo, kad 62 proc. gyventojų keistų autoservisą, jei sužinotų, jog šis netinkamai tvarko atliekas

Pigiai, greitai ir kokybiškai – anksčiau vyravusi nuomonė, kad šie kriterijai vairuotojams, besirenkantiems, kur remontuoti automobilį, yra pagrindiniai, keičiasi. Naujausia Aplinkos apsaugos instituto (AAI) užsakymu atlikta apklausa parodė, kad gyventojams vis labiau rūpi ir tai, kaip autoservisai laikosi aplinkosauginių reikalavimų. Ir ne veltui, juk autoservisuose susidaro daug pavojingų atliekų, kurios, tinkamai nesutvarkytos, gali pakenkti tiek gamtai, tiek žmogui.

Visos Lietuvos įmonės, kurių veikloje susidaro atliekų, jų susidarymo apskaitą privalo vesti vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Toks reikalavimas taikomas ir autoservisams bei fiziniams asmenims, užsiimantiems automobilių remontu, priežiūra ar ardymu.

„Autoservisai ir „garažiukai“ yra tos vietos, kur susidaro daug pavojingų atliekų – savo gyvavimo ciklą baigę akumuliatoriai, amortizatoriai, filtrai, taip pat ir panaudota alyva. Be to, autoservisuose kiekvienais metais susidaro ir kalnai naudoti nebetinkamų padangų. Už didžiosios dalies šių atliekų pridavimą teisėtiems atliekų tvarkytojams reikia susimokėti, tad kai kurie autoservisai ima slėpti savo veiklos apimtis, kad tik išvengtų prievolės tinkamai tvarkyti atliekas. Apklausa siekėme išsiaiškinti, kiek klientams svarbu, kad autoservisai paisytų aplinkosauginių reikalavimų“, – sakė AAI direktorius Alfredas Skinulis.

Apklausa parodė, kad daugumai (80 proc.) apklaustųjų yra svarbu, jog autoservisas, kurio paslaugomis jie naudojasi, tinkamai rūšiuotų ir pasirūpintų susidariusiomis atliekomis. Negana to,  62 proc. šalies gyventojų atsisakytų autoserviso paslaugų, jei jis nepaisytų aplinkosauginių reikalavimų.

„Apklausos rezultatai parodė, kad jei autoservisai nori veikti sėkmingai ir ilgai, jiems reikia išlįsti iš šešėlio. Slėpdami veiklos apimtis, nesilaikydami aplinkosauginių reikalavimų autoservisų verslo atstovai tik įsivaizduoja, kad sutaupo lėšų. Tačiau taip elgdamiesi, jie gali prarasti klientus, o tai galėtų reikšti ir verslo pabaigą“, – įsitikinęs A. Skinulis.

Transporto priemonių atliekos – ypač pavojingos

Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorės Astos Pakštaitės-Marcinkienės, netinkamai tvarkomos transporto priemonių atliekos gali sukelti didelių aplinkosauginių problemų: „Pavyzdžiui, vos vienas litras senos ir netinkamai pašalintos automobilių alyvos, gali užteršti milijoną litrų vandens. Nelegaliai deginama alyva į aplinką taip pat išskiria pavojingų medžiagų. Nebenaudojami akumuliatoriai yra itin toksiški, nes jų sudėtyje yra sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų. O kur nors pamiškėje išmestos nebereikalingos padangos ne tik darko vaizdą, gali užsidegti, bet ir nesuyra visą šimtą metų.“

Tuo tarpu patekusios pas teisėtus tvarkytojus atliekos iš autoservisų gali įsisukti į žiedinės ekonomikos ratą ir perdirbtos grįžti į rinką.

„Daugiausiai perdirbamų  medžiagų slepiasi akumuliatorių, amortizatorių, metalų atliekose. Tačiau perdirbti arba panaudoti energijai gauti galima ir kitas automobilių atliekas: padangas, filtrus, įvairias salono dalis, plastikus, gumas, stiklus. O alyvą netgi galima perdirbti neribotą kiekį kartų ir taip gauti žaliavą, kuri gali būti vėl panaudota, pavyzdžiui, tepalinei ar hidraulinei alyvai paruošti“, – pasakojo ATC („Atliekų tvarkymo centras“) pardavimų vadovė Alėsia Jakubauskytė.

Atsirinkti autoservisą – iš viešai prieinamo sąrašo

Gamtos puoselėjimu besirūpinantiems ir tvariai gyvenantiems žmonėms gali kilti klausimas, kaip žinoti, kad jų pasirinktame autoservise yra paisoma aplinkosauginių reikalavimų ir atliekos yra tvarkomos tinkamai. Juolab, kad ir ankstesnis AAI užsakymu atliktas tyrimas parodė, jog dauguma žmonių sako, kad žino legaliai veikiančius atliekų tvarkytojus, tačiau nežino, kaip juos atskirti nuo nelegalų. Pasitikrinti galima internete. Veiklą aplinkosaugai deklaravusių autoservisų sąrašą galima rasti https://atliekos.lt/autoservisai/, o tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima rasti informaciją apie tai, kur kreiptis dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP) paėmimo bei pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.

GIA, savo ruožtu, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.

Apklausą apie autoservisų veiklą AAI užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“ 2023 metų gegužės mėn. Apklausoje dalyvavo 1009 18-75 metų amžiaus Lietuvos miestų ir kaimų gyventojai.

Nuotrauka – canva.com.

 

Ar kompensacijos už taršių automobilių sunaikinimą ir tvarus gyvenimo būdas yra susiję?

Trumpai pasidžiaugę dėl Lietuvoje didėjančio skaičiaus nebevažiuojančių automobilių, su kuriais šeimininkai atsisveikina pagal visas taisykles, specialistai ir vėl į ateitį žvelgia su nerimu. Birželį, pasibaigus kompensacijoms už sunaikinimui priduotą seną taršų automobilį, tokių transporto priemonių statistika drastiškai smuko žemyn. Tad vėl nuogąstaujama dėl jų daromos žalos ir stojančios žiedinės ekonomikos vystymosi.

Vį „Regitra“ duomenys rodo, pernai Lietuvoje buvo išregistruoti 172 728 M1 klasės automobiliai, o iš jų daugiau nei 25 tūkst. išregistruoti baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą – tai didžiausia dėl šios priežasties išregistruotų automobilių dalis per pastaruosius kelerius metus. Šiemet išregistruotų baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą automobilių skaičius nuosekliai augo pirmus penkis metų mėnesius. Ypač daug jų buvo gegužės mėnesį – beveik 4 tūkst. Tačiau birželį pranešus apie sunaikinimą išregistruota daugiau nei du kartus mažiau automobilių – 1778.

„Birželį dvigubai smukęs sunaikintų automobilių skaičius sutapo su kompensacijų už taršių automobilių sunaikinimą pabaiga. Kol kas nėra aišku, ar ateityje bus lėšų atnaujinti kompensacijas, todėl, tikėtina, kad viešose erdvėse pradėsime matyti daugiau eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (ENTP), kurių šeimininkai jų neatiduoda sunaikinti taip prisidėdami prie taršos mažinimo, o laukia kol vėl galės pretenduoti į finansines paskatas“, – teigia Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos vadovas Vladimir Jankoit.

Naujus įpročius būtina užtvirtinti

V. Jankoit įsitikinęs, kad gyventojai vis labiau įsigilina į tvaraus gyvenimo būdo principus ir jau gana gerai supranta, kodėl verta tinkamai atsisveikinti su senais automobiliais, nebereikalingais daiktais bei keisti vartojimo įpročius. Tačiau, pasak V. Jankoit, norint išlaikyti teisingą kryptį ir užtvirtinti naujus įpročius, būtinas tęstinumas tiek šviečiant, tiek skatinant gyventojus.

„Kad imtųsi veiksmų ir integruotų į savo kasdienybę tvaraus gyvenimo būdo principus, vieniems pakanka laiku suteikti informaciją apie tai, kokią žalą aplinkai daro netinkamai tvarkomos atliekos, kitiems reikia ir finansinio paskatinimo. Tikiu, kad tokios priemonės, kaip kai kurių savivaldybių reguliariai skelbiami sąrašai nebevažiuojančių automobilių, kurie bus nutempiami, jei neatsiras šeimininkai, Aplinkos ministerijos sprendimai paprastinti atsisveikinimo su ENTP sąlygas ar skiriamos kompensacijos padeda užtvirtinti supratimą, jog bet kokie nebereikalingi daiktai, tarp jų ir nebevažiuojantys automobiliai, turi patekti pas atliekų tvarkytojus, o sąlygos gyventojams tinkamai tvarkyti atliekas Lietuvoje yra nuolat tobulinamos“, – įsitikinęs V. Jankoit.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) direktorė Asta Pakštaitė-Marcinkienė priminė, kokios žalos gali pridaryti netinkamai tvarkomos automobilių atliekos ir kaip jos gali pasitarnauti, jeigu yra tvarkomos tinkamai.

„Gana didelė dalis automobilių detalių, baigusios savo gyvavimo ciklą, tampa pavojingomis atliekomis, o iš techniškai netvarkingų aikštelėse stovinčių automobilių dažnai ant žemės išbėga įvairūs skysčiai. Pavyzdžiui, panaudota alyva yra priskiriama prie vienų iš pavojingiausių taršos šaltinių, nes jei į aplinką patenka vos vienas litras alyvos, gali būti užterštas net milijonas litrų vandens ir didžiulis plotas žemės. Iš senų akumuliatorių į aplinką gali patekti sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų“, – teigė A. Pakštaitė-Marcinkienė.

Perdirbtos atliekos grįžta į rinką

Tiesa, pasak A. Pakštaitės-Marcinkienės, jeigu ENTP, atskiros automobilių detalės ar panaudota alyva patenka pas teisėtus atliekų tvarkytojus, visa tai tampa vertingu žaliavų rinkiniu.

Akumuliatorių, amortizatorių, metalų atliekos yra pačios vertingiausios, nes jose slepiasi daugiausia brangių medžiagų, kurias galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti. Alyvą perdirbti galima neribotą kiekį kartų ir gauti žaliavą, kuri gali būti vėl panaudota, pavyzdžiui, tepalinei ar hidraulinei alyvai paruošti. Perdirbti arba panaudoti energijai gauti galima ir kitas automobilių atliekas: senas padangas, įvairias salono dalis, filtrus, plastikus, gumas, stiklus. Dėl to transporto priemonių atliekų perdirbimas yra labai svarbus, nors ir sudėtingas procesas, o ENTP ardymu užsiimti gali tik leidimus šiai veiklai turintys fiziniai ir juridiniai asmenys. Beje, pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai, panaudotos bei perdirbtos, nes teisėtai pašalinti galima vos 5 proc. šių atliekų.

Tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur kreiptis dėl ENTP pridavimo legaliems automobilių ardytojams bei pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas neeksploatuojamas transporto priemones bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.

GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.

Atsisveikinti su nebevažiuojančiais automobiliais bus paprasčiau – naudą pajaus visi

Daugiabučių kiemuose, didelėse stovėjimo aikštelėse ir kitose vietose vis dar galima aptikti be priežiūros paliktų, apgadintų ar pusiau išardytų automobilių. Tokios transporto priemonės ne tik užima vietą, darko vaizdą, bet ir gali į aplinką išskirti kenksmingų medžiagų. Tiesa, vis daugiau tokių transporto priemonių savininkų elgiasi atsakingai ir tvariai – eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) atiduoda specializuotiems atliekų tvarkytojams ir jas išregistruoja. O nuo šiol tai padaryti bus dar paprasčiau.

Vį „Regitra“ duomenys rodo, kad praėjusiais metais Lietuvoje buvo išregistruoti 172 728 M1 klasės automobiliai. Iš jų daugiau nei 25 tūkst. išregistruoti baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą. Tai didžiausia dėl šios priežasties išregistruotų automobilių dalis per pastaruosius kelerius metus.

Nauja tvarka – nuo kitų metų

Aplinkosaugos specialistai tikisi, kad niekam nereikalingų ir bet kur paliktų ENTP ateityje matysime dar mažiau. Mat Aplinkos ministerija praneša, kad nuo kitų metų vasario 1 d. bus paprasčiau ir greičiau išduoti pažymėjimą dėl ENTP sunaikinimo ir ją išregistruoti. Gyventojams tereikės perduoti transporto priemonę surinkimo ar apdorojimo įmonei, o kai ši išduos pažymėjimą, transporto priemonė bus automatiškai išregistruota iš Kelių transporto priemonių registro – deklaracijos „Regitrai“ teikti nebereikės.

„Tikimės, kad nauja tvarka paskatins dar daugiau savininkų, turinčių nebevažiuojančių automobilių, tinkamai su jais atsisveikinti, o tai bus naudinga visiems – savo aplinkoje matysime mažiau vaizdą darkančių ir vietą užimančių transporto priemonių ir prisidėsime prie taršos mažinimo“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit.

Pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, didžioji dalis ENTP atliekų turi būti panaudota pakartotinai, panaudota bei perdirbta, o teisėtai pašalinti jų galima vos 5 proc. Transporto priemonių atliekų perdirbimas yra itin svarbus, nes taip yra taupomi vertingi gamtos ir energijos ištekliai, o aplinka apsaugoma nuo galimos taršos.

Galima atgauti vertingų medžiagų

Kaip teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė, vertingiausios automobilių atliekos yra naudoti akumuliatoriai, amortizatoriai, metalai, nes juose yra daugiausiai vertingų medžiagų, kurias galima panaudoti pakartotinai arba perdirbti. Tačiau, pasak jos, perdirbti arba panaudoti energijai gauti galima ir mažiau vertingas transporto priemonių atliekas: naudotas padangas, filtrus, plastikus, gumas, stiklus, įvairias salono dalis, o taip pat ir į automobilius pilamą panaudotą alyvą. Svarbiausia – kad šios atliekos būtų tinkamai tvarkomos, nes jų žala gamtai gali būti didžiulė.

„Panaudota ir netinkamai pašalinta automobilių alyva – vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių, tereikia vieno litro alyvos, kad būtų užterštas milijonas litrų vandens. Toksiškomis atliekomis tampa ir  nebenaudojami akumuliatoriai, nes jų sudėtyje yra sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų“, – teigia V. Masalienė ir primena rinktis tik tuos autoservisus bei automobilių ardytojus bei ENTP supirkėjus, kurie yra deklaravę savo veiklą aplinkosaugai, nes tik taip galime būti tikri, kad pas juos patekusios atliekos bus sutvarkytos tinkamai.

Informaciją apie savo veiklą aplinkosaugai deklaravusius autoservisus galima rasti https://atliekos.lt/autoservisai/, o tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur kreiptis dėl ENTP paėmimo bei pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.

GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.