Naujienos

Daugėja išregistruotų automobilių – kokias aplinkosaugines problemas tai sprendžia

Vį „Regitra“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo išregistruoti 172 728 M1 klasės automobiliai. Iš jų daugiau nei 25 tūkst. išregistruoti baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą. Tai didžiausia dėl šios priežasties išregistruotų automobilių dalis per pastaruosius kelerius metus. Tuo tarpu Aplinkos apsaugos specialistai primena automobilių atliekų perdirbimo svarbą ir ragina naudotis tik legaliai veikiančių autoservisų bei ardytojų paslaugomis.

„Vis daugiau žmonių su eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis (ENTP) atsisveikina taip, kaip ir pridera – kreipiasi dėl jų sunaikinimo į teisėtai veikiančius ardytojus ir gauna tai patvirtinantį dokumentą. Tik tokiu keliu eidami pasieksime, kad daugiabučių kiemuose pamažu nebeliktų seniai nebevažiuojančių automobilių, o pamiškėse nesimėtytų pavojingos automobilių atliekos“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit.

Pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai arba perdirbtos, o pašalinti galima vos 5 proc. šių atliekų. Automobilių atliekų perdirbimas yra itin svarbus, nes taip sunaudojama daug mažiau energijos, nei jos reikėtų naujiems produktams pagaminti, todėl taip yra taupomi vertingi gamtos ir energijos ištekliai, kuriamos bei išlaikomos darbo vietos, o aplinka saugoma nuo taršos.

Nelegalai atsirenka tik vertingas atliekas

Pasak V. Jankoit, vertingos automobilių atliekos, pavyzdžiui, naudoti akumuliatoriai, amortizatoriai, metalai, filtrai paprastai patenka pas atliekų tvarkytojus, nes už tokias atliekas yra sumokama. Tačiau aplinkosauginiu požiūriu daugiausia problemų kelia transporto priemonių atliekos, kurios yra bevertės – naudotos padangos, plastikai, gumos, stiklai, kai kurios salono dalys, taip pat alyvos atliekos, už kurių pridavimą reikia sumokėti.

„Nelegalūs automobilių ardytojai ar veiklos apimtis slepiantys autoservisai atsirenka vertę turinčias atliekas ir jas priduoda teisėtiems atliekų tvarkytojams, o bevertes atliekas sandėliuoja arba šalina netinkamai – pamiškėse vis dar galime pamatyti besimėtančių padangų, o aplinkosaugininkai kasmet fiksuoja pažeidimus, kai patalpoms šildyti naudojama panaudota automobilių alyva“, – sako V. Jankoit.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė primena, kad netinkamai tvarkomos transporto priemonių atliekos ir ENTP gali sukelti rimtų aplinkosauginių problemų.

„Panaudota ir netinkamai pašalinta automobilių alyva yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių, o vos vienas jos litras gali užteršti milijoną litrų vandens. O, pavyzdžiui, nebenaudojami akumuliatoriai, dėl jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų tampa toksiškomis atliekomis. Ką bekalbėti apie padangas, kurios pamiškėse nesuyra net per šimtą metų“, – teigia V. Masalienė ir ragina gyventojus atsakingai rinktis autoservisus bei automobilių ardytojus bei ENTP supirkėjus.

Veikiančiųjų teisėtai sąrašas – vienoje vietoje

Teisėtai veikiantys automobilių remonto ar ardymo ūkio subjektai visas jų veikloje susidarančias atliekas rūšiuoja ir perduoda licencijuotiems atliekų tvarkytojams, kurie ir pasirūpina tinkamu atliekų pakartotiniu panaudojimu, perdirbimu arba šalinimu.

Informaciją apie savo veiklą aplinkosaugai deklaravusius autoservisus galima rasti https://atliekos.lt/autoservisai/, o tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur kreiptis dėl ENTP paėmimo bei pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.

Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.

Nuotrauka – Pixabay.com.