Naujienos

Vį „Regitra“ duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo išregistruoti 172 728 M1 klasės automobiliai. Iš jų daugiau nei 25 tūkst. išregistruoti baigus eksploatavimą ir pranešus apie sunaikinimą. Tai didžiausia dėl šios priežasties išregistruotų automobilių dalis per pastaruosius kelerius metus. Tuo tarpu Aplinkos apsaugos specialistai primena automobilių atliekų perdirbimo svarbą ir ragina naudotis tik legaliai veikiančių autoservisų bei ardytojų paslaugomis.

„Vis daugiau žmonių su eksploatuoti netinkamomis transporto priemonėmis (ENTP) atsisveikina taip, kaip ir pridera – kreipiasi dėl jų sunaikinimo į teisėtai veikiančius ardytojus ir gauna tai patvirtinantį dokumentą. Tik tokiu keliu eidami pasieksime, kad daugiabučių kiemuose pamažu nebeliktų seniai nebevažiuojančių automobilių, o pamiškėse nesimėtytų pavojingos automobilių atliekos“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit.

Pagal ES direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai arba perdirbtos, o pašalinti galima vos 5 proc. šių atliekų. Automobilių atliekų perdirbimas yra itin svarbus, nes taip sunaudojama daug mažiau energijos, nei jos reikėtų naujiems produktams pagaminti, todėl taip yra taupomi vertingi gamtos ir energijos ištekliai, kuriamos bei išlaikomos darbo vietos, o aplinka saugoma nuo taršos.

Nelegalai atsirenka tik vertingas atliekas

Pasak V. Jankoit, vertingos automobilių atliekos, pavyzdžiui, naudoti akumuliatoriai, amortizatoriai, metalai, filtrai paprastai patenka pas atliekų tvarkytojus, nes už tokias atliekas yra sumokama. Tačiau aplinkosauginiu požiūriu daugiausia problemų kelia transporto priemonių atliekos, kurios yra bevertės – naudotos padangos, plastikai, gumos, stiklai, kai kurios salono dalys, taip pat alyvos atliekos, už kurių pridavimą reikia sumokėti.

„Nelegalūs automobilių ardytojai ar veiklos apimtis slepiantys autoservisai atsirenka vertę turinčias atliekas ir jas priduoda teisėtiems atliekų tvarkytojams, o bevertes atliekas sandėliuoja arba šalina netinkamai – pamiškėse vis dar galime pamatyti besimėtančių padangų, o aplinkosaugininkai kasmet fiksuoja pažeidimus, kai patalpoms šildyti naudojama panaudota automobilių alyva“, – sako V. Jankoit.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė primena, kad netinkamai tvarkomos transporto priemonių atliekos ir ENTP gali sukelti rimtų aplinkosauginių problemų.

„Panaudota ir netinkamai pašalinta automobilių alyva yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių, o vos vienas jos litras gali užteršti milijoną litrų vandens. O, pavyzdžiui, nebenaudojami akumuliatoriai, dėl jų sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų tampa toksiškomis atliekomis. Ką bekalbėti apie padangas, kurios pamiškėse nesuyra net per šimtą metų“, – teigia V. Masalienė ir ragina gyventojus atsakingai rinktis autoservisus bei automobilių ardytojus bei ENTP supirkėjus.

Veikiančiųjų teisėtai sąrašas – vienoje vietoje

Teisėtai veikiantys automobilių remonto ar ardymo ūkio subjektai visas jų veikloje susidarančias atliekas rūšiuoja ir perduoda licencijuotiems atliekų tvarkytojams, kurie ir pasirūpina tinkamu atliekų pakartotiniu panaudojimu, perdirbimu arba šalinimu.

Informaciją apie savo veiklą aplinkosaugai deklaravusius autoservisus galima rasti https://atliekos.lt/autoservisai/, o tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur kreiptis dėl ENTP paėmimo bei pranešti apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.

Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.

Nuotrauka – Pixabay.com.

Iškritęs sniegas priminė įsisenėjusią problemą – kiemus, šaligatvius, kelkraščius užgriozdinantys apleisti automobiliai. Šaltuoju metų laiku eksploatuoti netinkamos transporto priemonės (ENTP) trukdo valyti sniegą, dėl to, ypač daugiabučių kiemuose tampa ankšta ir ima dar labiau stigti automobilių stovėjimo vietų. Specialistai paaiškina, kaip paprastai atsikratyti neeksploatuojamu automobiliu ir kur kreiptis, jei toks užsistovėjo jūsų daugiabučio kieme ar kitoje bendro naudojimo teritorijoje.

„Be priežiūros paliktos transporto priemonės ne tik trukdo tvarkyti teritoriją, darko vaizdą, užima bendroms reikmėms skirtas stovėjimo vietas, bet ir yra rimta aplinkosauginė problema. ENTP dažnai būna techniškai netvarkingos, tad iš jų gali išbėgti alyva, kuri yra laikoma vienu iš pavojingiausių taršos šaltinių. Be to, ardant transporto priemones susidaro įvairių detalių, kurios tinka pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui, o jei automobilis metų metus trūnija kur nors paliktas, yra trukdoma plėtoti tvarumą“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovė Veronika Masalienė.

Beveik visos atliekos turi būti perdirbtos

Pakartotinai panaudotos gali būti beveik visos automobilių dalys – kėbulo, salono dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, pavarų dėžės, radiatoriai ir kitos. Kėbulai, ratlankiai, ašys ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitiems gaminiams.

Atliekų tvarkytojai gali perdirbti ir visas kitas transporto priemonių atliekas – plastikus, gumą, stiklus, padangas. Tai, ko perdirbti negalima, gali būti panaudota energijai gauti.

Taupant gamtos išteklius, ENTP turi būti perdirbamos. Pagal ES direktyvą, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai ar perdirbtos ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti pašalinama.

Ragina neužkibti ant nelegalų jauko

Teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti senus automobilius, todėl ENTP ardyti gali tik leidimą tuo užsiimti bei specialių žinių turintys fiziniai ir juridiniai asmenys.

„Tiesa, ne visi ardytojai laikosi jų veiklai taikomų taisyklių. Būna, kad ardytojai atsirenka tik vertę turinčias atliekas ir jas parduoda, o bevertes, tačiau ne mažiau kenksmingas, panaudoja netinkamai, pavyzdžiui, alyvos atliekas panaudoja patalpoms šildyti, netinkamai šalina kitas atliekas, jas neteisėtai perduoda arba kaupia. Todėl reikėtų rinktis tik specialistus, turinčius leidimus ardyti ENTP“, – pataria V. Masalienė.

Tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur visoje Lietuvoje kreiptis dėl nemokamo ENTP paėmimo. Be to, už eksploatuoti nebetinkamą automobilį neretai dar ir sumokama. Tame pačiame tinklapyje galima pranešti ir apie bendro naudojimo erdvėse paliktas ENTP bei nelegalius transporto priemonių ardytojus.

Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.

Lapkričio mėnesį vykstant akcijai „Garažiukas – Kaminukas 2022“, per kurią tikrinamos įmonės bei asmenys, remontuojantys ir ardantys automobilius, aplinkosaugos specialistai primena, kad prisidėti prie tvarkingai veikiančių autoservisų palaikymo gali kiekvienas vairuotojas – tereikia tinkamai pasirinkti, kam patikėti savo transporto priemonę.

Pasak Aplinkos apsaugos departamento, pareigūnai akcijos metu ypatingą dėmesį kreips į tai, ar veikla vykdoma teisėtai, ar susidariusios atliekos tvarkomos tinkamai ir ar patalpos šildomos nenaudojant atliekų.

Pasak Gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovės Veronikos Masalienės, visos įmonės, kurių veikloje susidaro atliekų, jų susidarymo apskaitą privalo vesti vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS). Tarp jų – ir autoservisai bei automobilių remontu, priežiūra ar ardymu užsiimantys fiziniai asmenys. Tačiau statistika rodo, kad ne visi, užsiimantieji tokia veikla, paiso nustatytų taisyklių ir reikalavimų.

„Aplinkos apsaugos agentūros lapkričio mėnesio duomenimis, atliekų susidarymo vietų, kuriose yra vykdoma transporto priemonių techninė priežiūra, yra apie 2600. Reikia paminėti, kad į šį sąrašą patenka ir degalinių automobilių plovyklos. Tuo tarpu Valstybinės mokesčių inspekcijos spalio mėnesio duomenimis, Lietuvoje yra apie 4600 įmonių, užsiimančių variklinių transporto priemonių technine priežiūra ir remontu, taip pat apie 6600 tuo užsiimančių fizinių asmenų. Šie skaičiai rodo, kad vos kas trečias ar ketvirtas asmuo ar įmonė veda atliekų susidarymo apskaitą pagal visas taisykles“, – teigė V. Masalienė.

Automobilio tvarkytoją ragina rinktis atsakingai

V. Masalienė ragino atkreipti dėmesį į veiklos nedeklaruojančius, veiklos apimtis slepiančius ir teisės aktų laikytis nelinkusius automobilių remonto ūkio subjektus, nes, tikėtina, kad jie netvarko susidarančių atliekų ir taip prisideda prie aplinkos taršos.

Dažniausiai po transporto priemonių priežiūros ir remonto susidarančios atliekos yra šios: plastikai, gumos, stiklai, užterštos šluostės, padangos, panaudota alyva ir jos talpos, filtrai, amortizatoriai, akumuliatoriai ar stabdžių kaladėlės.

„Automobilių detalės, baigusios savo gyvavimo ciklą ir tapusios atliekomis, yra degios ir toksiškos. Seni amortizatoriai, automobilių kuro ir tepalo filtrai ar akumuliatoriai, netinkamai tvarkomi ir patekę į aplinką tampa itin dideliu taršos šaltiniu. Iš alyvos atliekų išsiskiria sunkieji metalai ir kitokie kenksmingi cheminiai junginiai. Ne vietoje išmestos padangos yra 120-140 metų ir visą tą laiką teršia aplinką. Todėl turime pasirūpinti, kad pavojingos atliekos patektų pas atliekų tvarkytojus“, – paaiškino V. Masalienė ir patarė vairuotojams rinktis tokius specialistus, kurie tinkamai rūpinasi atliekomis. Informaciją apie savo veiklą aplinkosaugai deklaravusius autoservisus galima rasti https://atliekos.lt/autoservisai/.

Nebevažiuojantys automobiliai – į tinkamas rankas

Atidiems reikėtų būti ir ieškant, kaip atsikratyti nebevažiuojančio automobilio, mat ir ardytojai ne visi laikosi jų veiklai taikomų taisyklių. Taupant gamtos išteklius ir kitus resursus, eksploatuoti nebetinkamos transporto priemonės (ENTP) turi būti perdirbamos. Pagal ES direktyvą, beveik visos ENTP atliekos turi būti panaudotos pakartotinai ar perdirbtos ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti pašalinama.

Pakartotinai panaudotos gali būti automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys. Aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos metalinės dalys yra išlydomos ir metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje. Atliekų tvarkytojai gali perdirbti ir visas kitas transporto priemonių atliekas.

Informaciją, kur visoje Lietuvoje kreiptis, kad ENTP būtų paimta ir tinkamai sutvarkyta, galima rasti tinklapyje www.autotvarkymas.lt.

Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.

Nuotrauka – Pixabay.com.

Miestams planuojant šildymo sezono pradžią, o ekspertams įspėjant dėl rekordinių kainų, pavojaus varpais skambina ir aplinkosaugos specialistai – baiminamasi, kad kasmet neteisėtai deginamos automobilių alyvos, kuri užteršia aplinką, kiekiai gali dar labiau išaugti ir pataria, kaip prisidėti prie šios problemos sprendimo.

Naudota automobilių alyva yra laikoma pavojinga atlieka, todėl draudžiama ją šalinti kartu su komunalinėmis ar kitomis atliekomis ir deginti, o už neteisėtus veiksmus gresia baudos. Tačiau nepaisant to, didelis kiekis panaudoto tepalo kasmet būna sudeginamas šildant patalpas.

Į šalies vidaus rinką kasmet pateikiama daugiau nei 20 tūkst. tonų alyvos, tačiau jos atliekų surinkimo ir perdirbimo rodiklis daugelį metų išlieka itin mažas – oficialiai jos sutvarkoma mažiau nei trečdalis.

Vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių

Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2020 m. Lietuvos vidaus rinkai buvo patiekta 21 912 tonos alyvos, o surinkta ir perdirbta tik 27,5 proc., skaičiuojant nuo patiekto kiekio.

„Statistika rodo, kad ne visi rinkos dalyviai laikosi teisės aktų ir tinkamai pasirūpina,  kad panaudota automobilių alyva būtų tinkamai sutvarkyta. Alyvos atliekų tvarkymo problema mūsų šalyje išryškėja atšalus orams. Jau praėjusiais metais energijos kainos pasiekė neregėtas aukštumas, o šiemet žiema prognozuojama finansiškai dar sunkesnė, tad kitais metais, tikėtina, turėsime dar prastesnius šios pavojingos atliekos tvarkymo rodiklius“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.

Automobilių variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva yra vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių. Dėl alyvos atliekų deginimo į aplinką patenka kenksmingos medžiagos, kurios kelia pavojų žmogaus ir gyvūnų  sveikatai. Buitiniuose katiluose deginamas tepalas į aplinką išsiskiria anglies dioksidą (CO2), kuris skatina klimato atšilimą, bei sunkiuosius metalus – kadmį, chromą, šviną, nikelį, arseną, varį, cinką, azotą. Be to, vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens ir tapti ne tik vandens, bet ir žemės taršos objektu.

Ragina rinktis atsakingus specialistus

„Daugiausia alyvos atliekų susidaro autoservisuose, o už vienos tonos variklio, pavarų dėžės ir tepamosios naudotos alyvos perdavimą atliekų tvarkytojui gali tekti mokėti iki kelių šimtų eurų. Dėl to veiklos nedeklaruojantys, veiklos apimtis slepiantys ir teisės aktų laikytis nelinkę automobilių remonto ūkio subjektai netvarko šių atliekų, jas perduoda neteisėtai arba tiesiog panaudoja patalpoms šildyti. Dažniausiai automobilių savininkai alyvą keičia autoservisuose, tad reikėtų rinktis tokius specialistus, kurie tinkamai rūpinasi atliekomis. Informaciją apie savo veiklą aplinkosaugai deklaravusius autoservisus galima rasti https://atliekos.lt/autoservisai/“, – pataria V. Masalienė.

Atliekų tvarkytojai pasirūpina, kad atliekos būtų tvarkomos taip, jog būtų taupomi gamtos ištekliai ir saugoma aplinka. Alyvos atliekos yra perdirbamos taip, kad būtų gaunama bazinė alyva, iš kurios vėliau pagaminama tepalinė ar hidraulinė alyva, naudojama automobiliams bei kitoms reikmėms.

GIA, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei aplinkai draugišką veiklą.

Nuotrauka – Pixabay.com.

Jei vasarą nemažai keliavote automobiliu, dabar – pats laikas profilaktiniam jo patikrinimui. Po tolimesnių kelionių gali būti nusidėvėjusios kai kurios dalys, o prastėjant orams verta pagalvoti ir apie padangų keitimą. Į ką atkreipti dėmesį – pataria specialistai.

Pirmas signalas, kad automobiliui gali reikėti didesnio ar mažesnio remonto – pasikeitusi važiavimo kokybė. Metas apsilankyti autoservise, jeigu važiuojant pradėjo girdėtis bildėjimas, ūžimas ar kitokie pašaliniai garsai, kitoks jausmas vairuojant ar stabdant. Keičiantis oro sąlygoms verta pagalvoti ir apie padangų keitimą.

Pasak įmonės „Inter Cars Lietuva“ Padangų skyriaus vadovo Dmitrijaus Murnikovo, rudenį geriausia rinktis universalias padangas.

„Rudenį oro temperatūra svyruoja – dienomis gali būti šilta, o naktimis net lengvas minusas. Sukibimą su kelio danga pablogina ir lietus, nukritę lapai. Tokiomis sąlygomis rekomenduočiau universalias padangas, nes jos nebijo rudeninio oro temperatūrų svyravimo. Jeigu žemiausia paros oro temperatūra nukrenta žemiau nei 7 laipsniai šalčio, vertėtų rinktis žiemines padangas“, – teigė D. Murnikovas.

Pataria stebėti padangų nusidėvėjimo lygį

Nors su tomis pačiomis padangomis rekomenduojama važinėti ne ilgiau nei 5 sezonus, jeigu keliaujate itin daug ar toli, jos gali nusidėvėti greičiau. D. Murnikovas pataria, kaip patiems pasitikrinti padangų nusidėvėjimo lygį.

„Padangos turi nusidėvėjimo indikatorius. Jei protektorius nusidėvėjęs sulig indikatoriumi, tuomet padangas reikia keisti. Kai kurie gamintojai yra užpatentavę papildomus žymėjimus ant padangos protektoriaus, tada yra matomas likęs milimetrų skaičius“, – sakė D. Murnikovas.

Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) vadovė Veronika Masalienė primena, kad pasirūpinti būtina ne tik automobilio saugumu, bet ir tinkamu automobilių atliekų sutvarkymu. Dažniausiai po transporto priemonių priežiūros ir remonto susidarančios atliekos yra šios: padangos, automobilių panaudota alyva ir jos talpos, filtrai, amortizatoriai, akumuliatoriai ar stabdžių kaladėlės.

„Alyvos atliekose gausu sunkiųjų metalų ir kitokių kenksmingų aplinkai cheminių junginių. Seni amortizatoriai, kaip ir automobilių kuro ir tepalo filtrai ar akumuliatoriai, patekę į aplinką tampa itin dideliu taršos šaltiniu. Ne vietoje išmestos padangos teršia mus supančią aplinką ir reikia mažiausia 120-140 metų, kad jos suirtų. Visos pavojingos atliekos turi patekti pas atliekų tvarkytojus“, – paaiškino V. Masalienė.

Perdirbant atliekas tausojami gamtos ištekliai

Automobilių atliekų perdirbimo procesas yra itin svarbus, nes jo metu sunaudojama daug mažiau energijos, nei jos reikėtų naujiems produktams pagaminti, todėl taip yra tausojami gamtos ištekliai.

Įsigyjant naujas padangas, senas galima palikti pardavėjams. Jas taip pat galima nuvežti į savivaldybių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kuriose priimamas ir panaudotas tepalas. Automobilių atliekų perdavimu atliekų tvarkytojams pasirūpina ir autoservisai. Kai netinkami naudojimui automobilių amortizatoriai, filtrai ir kitos vertę rinkoje turinčios automobilių atliekos priduodamos pavojingų atliekų tvarkytojams, už tai mokamas atlygis.

GIA ir EGIO kasmet organizuoja aplinkosauginius projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“, kurie skirti transporto priemonių techninę priežiūrą ir remontą vykdančioms įmonėms. Projektų metu daugiausia dėmesio skiriama šviesti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių ardytojus, servisus ir, žinoma, gyventojus apie tai, kad susidarančios atliekos būtų rūšiuojamos ir tvarkomos pagal visus reikalavimus.

Nuotrauka – Pixabay.com.

Vis labiau populiarėjantys keturračiai kelia ir nemažai diskusijų gamtosauginiais klausimais – ar jiems galima važinėti miškais, ar riedėdami sunkiai pravažiuojamais keliais jie nekenkia gamtai? Tačiau specialistai prideda ir dar vieną klausimą – ar keturračių remontas vyksta pagal taisykles ir neteršia aplinkos.

„Važinėti keturračiais galima tais pačiais kelias, kaip ir kitomis transporto priemonėmis, arba specialiose trasose. Tačiau už važiavimą miško paklote ar bekele skiriamos baudos, gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą. Džiugu, kad tokių nedrausmingų vairuotojų mažėja. Tačiau yra kita medalio pusė – keturratis – mažesnė ir iš pirmo žvilgsnio paprastesnė transporto priemonė negu lengvasis automobilis, tad vairuotojams kartais kyla noras jį susiremontuoti patiems“, – pastebti Aplinkos apsaugos instituto vadovas Alfredas Skinulis ir pabrėžia – jei nusprendėte remontuoti patys, pasirūpinkite tinkamu atliekų sutvarkymu. Tam yra labai svarbi priežastis – keturračiuose, kaip ir automobiliuose, esančios detalės, baigusios savo gyvavimo ciklą ir tapusios atliekomis, yra degios ir toksiškos, gali pakenkti tiek žmonėms, tiek aplinkai.

„Keturračiams, kaip ir automobiliams, prireikia remontuoti ar keisti akumuliatorius, amortizatorius, padangas ar kitas dalis. Galima savo transporto priemonę patikėti atsakingam autoservisui, galima remontuoti patiems. Tačiau svarbiausia būti tikriems, kad visomis pavojingomis atliekomis bus pasirūpinta tinkamai“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) bei Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos (EGIO) atstovė Vitalija Sičiūnienė.

Daugelį detalių galima perdirbti

V. Sičiūnienė paaiškina, kad vienas iš pavojingiausių taršos šaltinių – variklio, pavarų dėžės ir tepamoji alyva, nes joje yra švino, kadmio ir arseno, o vienas litras alyvos gali užteršti milijoną litrų vandens. Alyvos ir metalo yra ir transporto priemonių filtruose bei amortizatoriuose, o akumuliatorius yra toksiškas dėl jo sudėtyje esančių sunkiųjų metalų ir korozinių medžiagų.

„Atliekų tvarkytojai gali pasirūpinti, kad užterštas tepalas būtų tinkamai perdirbamas ir vėl naudojamas kaip tepalinė ar hidraulinė automobilių alyva. Perdirbamos ir beveik visos seno akumuliatoriaus dalys, be to, tai – atlieka, turinti teigiamą rinkos vertę ir už jos perdavimą atliekų tvarkytojams galima gauti atlygį. Metalą ir padangas taip pat galima daug kartų perdirbti ir tokiu būdu taupyti gamtos išteklius bei energiją“, – sako V. Sičiūnienė.

O tiems, kurių keturratis jau atitarnavo, V. Sičiūnienė primena, kad ardyti eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) patiems yra draudžiama – tai daryti gali tik leidimą ir specialių žinių turintys fiziniai bei juridiniai asmenys.

Skatina autoservisus rūšiuoti

Pakartotinai panaudotos gali būti transporto priemonių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai ir kitos dalys. Kai dalys netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos turi būti perdirbamos ir kuo mažiau jų pašalinama. Aliuminio ratlankiai, ašys ir kitos metalinės dalys gali būti išlydomos, o metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje.

GIA ir EGIO skatina autoservisus rūšiuoti ir rinkti atskirai atliekas bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, todėl kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą. Informaciją apie ENTP ir tai, kur visoje Lietuvoje kreiptis dėl nemokamo automobilio paėmimo, galima tinklapyje www.autotvarkymas.lt.

Nuotrauka – Pixabay.com.

Vilniaus miesto savivaldybėje skelbia neeksploatuojamų transporto priemonių sąrašą, kurios birželio pabaigoje bus priverstinai nuvežamos.

„Raginame neeksploatuojamų (nenaudojamų), be priežiūros paliktų transporto priemonių savininkus jomis pasirūpinti ir kuo skubiau jas pašalinti iš bendrojo naudojimo vietų. Be priežiūros paliktos stovėti transporto priemonės ne tik apriboja kitų vairuotojų galimybes naudotis bendromis vietomis automobiliams statyti, bet yra ir opi problema aplinkosauginiu požiūriu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 414 straipsniu, neeksploatuojamas transporto priemones bendrojo naudojimo vietose laikantiems asmenims gali būti skiriama administracinė nuobauda – įspėjimas (už pakartotinį nusižengimą – baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų). Be to, teismo sprendimu tokios transporto priemonės gali būti konfiskuojamos.

Informuojame, kad bus vykdomos neeksploatuojamų transporto priemonių, kurios neturi savininkų (ar kurių savininkai nėra žinomi), pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūros, kurių metu automobiliai bus perimami Savivaldybės žinion – nuvežami ir saugomi, kol atsiras savininkas arba teismas priims sprendimą dėl jų pripažinimo bešeimininkiu turtu“, – rašoma Vilniaus miesto savivaldybės tinklapyje.

Automobilių savininkai prašomi iki 2022 m. birželio mėn. 27 d. transporto priemones patraukti iš bendrojo naudojimo vietų, priešingu atveju automobiliai bus nuvežti priverstinai. Savivaldybės sąraše – 20 automobilių, stovinčių Antakalnyje, Fabijoniškėse, Lazdynuose, Naujininkuose, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Šeškinėje, Šnipiškėse, Vilkpėdėje, Žirmūnuose. Visą sąrašą su konkrečiais adresais ir automobilių valstybiniais numeriais galima rasti čia.

Senų automobilių dalys gali būti panaudotos dar kartą

Seni automobiliai kaip ir kita pasenusi, netinkama tolesniam naudojimui įranga, turi būti perdirbama – tokiu būdu taupomi gamtos ištekliai bei kiti resursai. Teisės aktai draudžia gyventojams patiems ardyti senus automobilius, todėl eksploatuoti netinkamas transporto priemones (ENTP) ardyti gali tik leidimą tuo užsiimti bei specialių žinių turintys fiziniai ir juridiniai asmenys.

„Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės, paliktos daugiabučių kiemuose ar stovėjimo aikštelėse, ne tik užima vietą, darko vaizdą, bet ir teršia aplinką bei užkerta kelia plėtoti tvarumą. Juk transporto priemonių ardymo metu susidaro įvairių detalių, kurios tinka pakartotiniam naudojimui arba perdirbimui“, – teigia Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) atstovė Vitalija Sičiūnienė.

Pakartotinai panaudotos gali būti automobilių kėbulo dalys, varikliai ir jų dalys, žibintai, veidrodžiai, ratlankiai, pavarų dėžės, radiatoriai, salono ir kitos dalys. Kai transporto priemonių dalys netinkamos pakartotiniam naudojimui, jos turi būti perdirbamos ir kuo mažiau jų pašalinama. Automobiliuose metalas sudaro didelę bendros automobilio masės dalį. Tokios dalys, kaip aliuminio ratlankiai, ašys, rankenos ir kitos ENTP metalinės dalys, patekusios pas atliekų tvarkytojus, yra išlydomos ir metalas pakartotinai naudojamas kitų gaminių gamyboje.

Atliekų tvarkytojai, be jau minėtų dažniausiai pakartotiniam naudojimui tinkamų automobilių dalių, perdirba ir visas kitas transporto priemonių atliekas.

Pagal Europos Sąjungos direktyvą, kuri galioja ir Lietuvai, 95 proc. automobilio atliekų turi būti panaudotos, pakartotinai panaudotos arba perdirbtos ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama.

Atsikratyti senų automobilių galima visai paprastai

Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimiras Jankoit primena, kad atsikratyti nebereikalingų automobilių gyventojai gali be jokio galvos skausmo.

„Tinklapyje www.autotvarkymas.lt galima vienoje vietoje rasti informaciją apie tai, kur visoje Lietuvoje kreiptis dėl nemokamo automobilio paėmimo. Be to, už eksploatuoti nebetinkamą automobilį neretai dar ir sumokama“, – sako V. Jankoit.

Gamintojų ir importuotojų asociacija, siekdama paskatinti autoservisus rūšiuoti ir rinkti atliekas atskirai bei jų nešalinti su kitomis atliekomis, kasmet vykdo aplinkosaugos projektus „Mes rūšiuojam autoservise“ ir „Mes rūšiuojam automobilių atliekas“. Šiais projektais taip pat siekiama šviesti ir informuoti visuomenę apie atliekų rūšiavimą bei draugišką aplinkai veiklą.

Pagal Europos Sąjungos (ES) Direktyvą 95 proc. automobilio atliekų turi nukeliauti į naudojimą, pakartotinį naudojimą ar perdirbimą ir tik 5 proc. šių atliekų gali būti teisėtai pašalinama. Tačiau tam, kad išardytos transporto priemonės sukurtų kuo daugiau vertės, reikia specialių žinių ir patirties. Ar visos automobilių dalys yra pakartotinai naudojamos ir perdirbamos?

Kviečiame registruotis į Jums aktualius, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos organizuojamus nemokamus GPAIS mokymus.

Bendro naudojimo kiemuose ir nuošalesnėse gatvėse vis dar yra apstu be priežiūros paliktų nenaudojamų automobilių.  Neeksploatuojami netvarkingi automobiliai teršia aplinką dėl iš jų tekančių tepalų ir skysčių bei kelia problemų aplinkiniams, nes užima vietą gyvenamųjų rajonų perpildytuose kiemuose ar nuošalesnėse gatvėse,  trukdo eismui.