automobilių tliekosLietuvoje yra maždaug 300 asmenų ir bendrovių, nelegaliai tvarkančių eksploatuoti netinkamas transporto priemones. Ko reikia, kad šešėlyje dirbantys automobilių ardytojai legalizuotų savo veiklą?

Norintiems pradėti vykdyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo veiklą, be įmonės įregistravimo ir kitų mokestinių prievolių, tenka įvykdyti daug formalių aplinkosauginių reikalavimų.

Automobilių tvarkytojams būtina atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, gauti taršos leidimus ir tam pateikti veiklos bei veiklos nutraukimo draudimus. Tvarkytojai taip pat privalo gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, baigti pavojingų atliekų tvarkymo mokymus, registruotis atliekų tvarkytojų registre ir pan.

„Aplinkosauginių dokumentų sutvarkymas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių ir kainuoja apie 3 tūkst. eurų. Mūsų nuomone, būtina mažinti administracinę naštą, nes kai kurie reikalavimai, kaip, pavyzdžiui, privalomas poveikio aplinkai vertinimas, yra pertekliniai“, – sako Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacijos (ENTPTA) vadovas Vladimir Jankoit.

Pasak jo, eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo veikla yra tipinė veikla, todėl būtina sukurti paprastas ir visiems suprantamas veiklos įteisinimo procedūras, kurioms įgyvendinti reikėtų skirti kur kas mažiau laiko.

„Administracinės naštos sumažinimas būtų viena iš paskatų nelegaliai dirbančiam verslui išlįsti iš šešėlio ir kartu su kitais automobilių ardytojais dirbti ir konkuruoti vienodomis sąlygomis. Kita vertus, būtina stiprinti šiame sektoriuje dirbančio verslo kontrolę“, – teigia V. Jankoit.

Asociacijos duomenimis, Lietuvoje yra apie 300 ūkio subjektų, turinčių teisę vykdyti eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo veiklą. Dar tiek pat jų gali veikti nelegaliai. Vien ENTPTA pateikė kontrolės institucijoms informaciją dėl 80 galimų nelegalių ardytojų, su aktualiomis problemomis šiame sektoriuje buvo supažindinti Seimo Aplinkos komiteto ir Aplinkos ministerijos atstovai.

Nelegalūs automobilių ardytojai vertingas dalis priduoda į antrinę rinką, metalą parduoda, o gumos, stiklo ir plastiko atliekas šalina į pamiškes, buitinių atliekų konteinerius ir panašiai. Tokiu būdu teršiama aplinka, nemokami mokesčiai.

ENTPTA kartu su Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) yra sukūrusi senų automobilių tvarkymo sistemą. GIA organizuoja ir finansuoja automobilių ardymo metu susidarančių neigiamą rinkos vertę turinčių atliekų tinkamą sutvarkymą. Tokiu būdu užtikrinama, kad automobilių atliekos nepatenka į aplinką ir yra tinkamai sutvarkomos.

„Regitros“ duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje buvo registruota 1,5 mln. transporto priemonių, o jų vidutinis amžius siekia 15 metų. ENTPTA skaičiavimais, kasmet Lietuvoje išardoma apie 50-60 tūkst. tonų senų automobilių, iš kurių apie 20 proc. (10-12 tūkst. tonų) susidaro nevertingos plastiko, gumos, stiklo, salono apdailos ir kitokių automobilių dalių atliekos. Siekiant saugoti gamtą ir žmonių sveikatą, šias atliekas būtina perdirbti.

Šiuo metu ENTPTA vienija 104 eksploatuoti netinkamas transporto priemones tvarkančias įmones.